29
Gru

Ūkiškų trobų statybos vadovas: vietos sodybai pasirinkimas

Žemės ūkio sodyba yra ūkininko šeimos centras. Laukų ir miškų gyventojai yra mūsų tautos, mūsų valstybės veidas. Išorinė sodybų išvaizda yra valstybės kultūringumo pažymys, o vidujinis jos sutvar­kymas — tautos gyvybės pulsas. Kultūringos vakarų valstybės seniai tą suprato ir savo sodybas tinkamai sutvarkė. Tai ir mums yra bū­tino reikalo tinkamai sutvarkyti savo tautos židinius — sodybas.

 

Sodyba turi atitikti higienos, visokio patogumo ir grožio rei­kalavimus.

 

Sveikatos atžvilgiu, sodybai tinka sausa vieta, kalnelis. Aukšti kalnai sodybai netinka, nes vėjas ir šaltis neduoda ramybės, kenkia augalams ir ardo triobas. Mažuose ūkiuose, kur laukai kalnuoti, jei nėra kitos tinkamesnės vietos, tai reikia parinkti vietą pietų atkal­nėje, pritaikius ją sodybai. Drėgnos vietos sodybai taip pat netinka, — jos kenksmingos sveikatai.

 

Patogesniam ūkio valdymui ir naudojimui sodybą reikalinga tai­kyti, kad ji būtų centre visos naudojamos žemės arba arti jo, nes tada greičiau galima nuvykti į laukus prie darbų ir tuo susidaro ekonomija laiko — produktyvesnis darbas.

 

Viešieji keliai sodybai vietos pasirinkime neturi didesnės reikšmės. Ūkio darbams atlikti susisiekimas, palyginti su ūkio iš­oriniu susisiekimu, yra daug svarbesnis; prisijungti prie vieškelio yra daug lengviau, negu gyventi turint sudarkytą vidaus ūkio susi­siekimą. Vieškeliai turi eiti ūkio rubežiais, kad nekliudytų ūkio prie­žiūrai ir darbams.

 

Jei sodybą tenka pasirinkti prie vieškelio, kuris perkerta ūkį, tai patartina arčiau kaip penkiasdešimt metrų prie vieškelio triobų nestatyti, nes judėjimas vieškeliu trukdo šeimos ir gyvulių ramybę.

 

Dulkės kenkia sveikatai ir užteršia butą ir pašarus. Apsaugai lai­komi šunys visą laiką kelia triukšmą.

 

Žemės ūkis nėra miesto krautuvė, kuri taikoma prie gatvės. Praktiški žmonės gyvenamas triobas ir mieste statosi toliau nuo gatvės, ir kiekvienas atskirai, nes įsitikino, kad senovės žemos kul­tūros mada, statyti visas triobas į vieną grandį, kenksminga. Tuo sudaroma didelė žala, nustojant šviesos, poilsio ir ramybės.

Sodybos grožis turi didelės reikšmės ūkininko, ir kartu visos tautos kilniam ir švelniam jausmui. Tik graži lopšinė sodyba gali išugdyti kilnų žmogų. Lietuvos gamta gražiai yra išpuošta medžiais ir lietuvis yra susigyvenęs su mišku. Todėl, stengiantis nesužaloti lietuvio sielos, reikalinga jų sodybas papuošti medžiais, kad, lau­kuose medžiams sumažėjus, toji spraga būtų papildyta sodybose. Medžiai turi ir kitą svarbią reikšmę sodyboje. Skirdami vieną triobą nuo kitos, jie apsaugo jas nuo gaisro. Kur galima, reikalinga sodinti spygliuočius, kurie savo sakais dezinfekuoja orą ir tuo pa­laiko gyventojų sveikatą.

V. Kindurys 1935 m.