19
Spa

Medinės grindys

Savo natūraliu grožiu, šiluma bei ekologiškumu medinės grindys gerokai pranašesnės už visas kitas grindų dangas. Dėl nenutrūkstamo technologijų tobulinimo šiandien medinės grindys tapo ne tik prieinamos platesniam gyventojų sluoksniui, bet dėl patikimumo bei ilgaamžiškumo atitinka ir reiklesnių vartotojų poreikius. Medinės grindys ir šiuo metu yra aukštesnės kokybės būsto požymis.


Grindys iš masyvo – tai mums gerai žinomas tradicinis lietuviškas parketas bei grindinės lentos. Klijuotos daugiasluoksnės grindys tai grindys, pagamintos iš kelių medienos sluoksnių, suklijuotų statmenai vienas kito atžvilgiu. Tai trisluoksnės parketlentės ir dvisluoksnis paritetas.

Paskirtis

Medinės grindys naudojamos ir buitinėse patal­pose, ir visuomeniniuose pastatuose. Išimtis drėgnos patalpos.

Įvairios medienos rūšys skiriasi tankumu, todėl ir grindys iš skirtingų medienos rūšių skiriasi savo kietumu ir atsparumu.

Parketo ir parketlenčių kietumas matuojamas Brinelio metodu. Tam į medienos pavyzdį ati­tinkama jėga spaudžiamas rutuliukas, kurio skersmuo 10 mm. Po to matuojamas rutuliu­ko paliktas pėdsakas. Kietumas išreiškiamas brineliais. Kuo skaičius didesnis, tuo kietumo laipsnis aukštesnis, o tai reiškia, kad medžiaga atsparesnė trinčiai ir geriau priešinasi įspaudimui.

Parketas iš masyvo

Tradiciškai parketas gaminamas iš lapuočių medienos, nes ji kietesnė ir atsparesnė dilimui negu spygliuočiai. Tačiau ir lapuočiai tarpusavy­je skiriasi: vienos rūšys stabilios ir kietos, kitos kaprizingos ir minkštos, vienas žinome nuo vaikystės, kitos – egzotiškos.

Parketas iš masyvo

Pačios stabiliausios matmenų atžvilgiu kli­mato kaitai ir drėgmei yra egzotinės medienos rūšys: raudonmedis, „iroko“, tikas ir kitos. Iš lietuviškos medienos tradiciškai grindims naudojamas ąžuolas ir uosis. Jautriausios drėg­mei rūšys – bukas, klevas. Dažniausiai parketą renkamės atsižvelgdami į medienos spalvą ir piešinį. Paprastai parketas pagal šakotumą, spalvą ir tekstūrą skirstomas į tris ar ketu­rias kategorijas. Nuo rūšiavimo priklauso ir parketo kaina. Pavyzdžiui, nerūšiuotas pagal spalvą su šakelėmis ąžuolo parketas kainuoja 10-15 Eur/m², o rinktas pagal medžio tekstūrą radialinio pjūvio parketas gali kainuoti 23-30 Eur/m2. Kaina priklauso ir nuo parketo matmenų kuo jie didesni, tuo ir kaina didesnė (tradiciškai storis yra 14 – 16 mm, plotis 40  -70 mm, ilgis 200 – 700 mm). Daugelis įmonių įveda savo rūšiavimo kriterijus, todėl net ir to paties pava­dinimo skirtingų įmonių gaminiai gali skirtis ir išvaizda, ir kokybe. Pažymėtina, kad pačios brangiausios rūšys ne visiems gali būti pačios gražiausios. Pavyzdžiui, rinktinis radialinio pjovimo ąžuolas, kurio visos lentelės turi tiesią linijinę tekstūrą, yra panašios. Vietoj tikėtinos elegancijos ši medžiaga gali suteikti interjerui nuobodaus monotoniškumo. O grindys, kuriose žaidžia įvairūs piešiniai, atrodys natūralios ir gyvos.

Parketo padengimas

Parketą galima lakuoti arba alyvuoti. Lako ar alyvos pasirinkimas priklauso nuo spalvos ir struktūros išryškinimo. Lietuvoje labiau įprasta parketo grindis dengti laku. Lakuotų grindų eksploatacija ir priežiūra labai paprasta. Kaip alternatyva lakui gali būti naudojama alyva, įsigėrusi į medieną alyva padidina jos atspa­rumą, suteikia galimybę remontuoti atskiras subraižytas vietas, išsaugo natūralų medienos grožį, tačiau jų eksploatacija ir priežiūra reikalauja daugiau pastangų. Alyva neuždeda apsau­ginės plevelės, o tik įsigeria į viršutinį medžio sluoksnį. Alyvuotas grindis kartkartėm reikia atnaujinti.

Klijuotos grindys

Dvisluoksnis vienetinis parketas yra panašių matmenų kaip ir tradicinis lietuviškas masyvo parketas (7 -12 cm pločio, 50-100 cm ilgio ir 10-12 mm storio). Viršutinis – nešiojamasis kietmedžio grindų sluoksnis (3-6 mm storio). Apatinis išlyginamasis, pagamintas iš faneros arba spygliuočių medienos.

Trisluoksnės parketlentės – tai paprastai dide­lių matmenų (14-22 cm pločio, 210-240 cm ilgio, 13 -19 mm storio) plokštės. Viršutinis sluoksnis tauriosios medienos 3-6 mm storio, vidurinis sluoksnis – pušies tašeliai, o apatinis – spygliuo­čių lukštas. Trys sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kito atžvilgiu.

Dvisluoksnės ir trisluoksnės grindys, kaip ir tradicinis parketas, rūšiuojami pagal tekstūrą ir spalvą.

Šių grindų paviršiai paprastai jau gamykloje būna nulakuoti arba alyvuoti. Masyvus ir dau­giasluoksnis parketas vienas nuo kito skiriasi pir­miausia tuo, kad, keičiantis patalpų oro drėgmei, daugiasluoksnio parketo konstrukcija 8 – 10 kartų stabilesnė ir patvaresnė. Todėl kelių sluoksnių parketas beveik „nevaikšto”, neatsiranda plyšių, nesusibanguoja. Medienos sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kito atžvilgiu. Ir tai 70 – 80% sumažina medienos deformacijas. Trisluoksnės parketlentės gamyklinių sujungimų turi 80% daugiau – taigi ir galimybių plyšiams atsirasti yra kur kas mažiau.

Trisluoksnis parketas

Daugiasluoksnės medinės grindys dažniausiai jau gamybos procese yra šlifuojamos ir lakuojamos. Produktas yra visiškai baigtas, jį lieka tik sukloti, Nereikalingi šlifavimo ir lakavimo darbai (greitas suklojimas).

Masyvų tradicinį parketą sudaro ištisinis medienos sluoksnis. Didelis matmenų, medienos raštų pasirinkimas, galimybė išgauti piešinius (ornamentus). Galimybė pačiam pasirinkti nori­mą laką, jo blizgesį, atsparumą, tonuoti norimą atspalvių parketą.

Klojant nedidelių matmenų masyvų arba dvisluoksnį parketą, lengva atrinkti lenteles pogal atspalvius, galima sukloti parketą pagal pieši­nius, pavyzdžiui, “eglute“, „kvadratais“ arta tiesiog simetrišku „prabėgančiu“ piešiniu.

Įrengimo būdai

Patalpos, kuriose bus klojamas parketas ar parketlentės, temperatūra turi būti 15 – 20°C, santy­kinis oro drėgnumas 40 – 60%.

Geriausia parketo klojimo darbus atlikti bai­gus visus drėgnuosius apdailos darbus, t. y. dažy­ti, tinkuoti. Tai padės išvengti nepageidaujamų paviršiaus pažeidimų bei drėgmės, nuo kurios parketas ar parketlentės gali išsipūsti.

Prieš klojant grindis ypač svarbu gerai paruošti pagrindą. Pagrindas turi būti lygus, sausas, tvir­tas. Labai dažnai pirkėjai, taupydami pinigas, nepakankamai lygiai paruošia pagrindus ar jų išvis nelygina, dėl to eksploatuojant atsiranda plyšių, grindys gali girgždėti, banguoti.

Taip pat labai svarbu pakankamai gerai išdžiovinti naujai išlietus betoninius pagrindus. Betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 3%, norint pasiekti tokį rezultatą, naujai išlietas pagrindas turi džiūti 2 – 3 mėnesius. Jeigu negalima betono drėgnumo patikrinti elektroniniais prietaisais, įsitikinti, ar betonas sausas galima labai paprastai: pakanka 2 arba 3 dienomsI uždengti švariai nuvalytą plotą polietileno plėvele. Betonas išdžiūvęs, jei atidengus jo spalva po plėvele nepatamsėjo. Medinių pagrindų: drožlių plokščių (OSB arba MDP), faneros, juodgrindžių, drėgnumas turi neviršyti 12 proc.

Klojant parketą ar parketlentes būtina paliktij 10 – 15 mm plyšį tarp grindų ir sienos, Jis paslepiamas po grindjuoste. Tarpas reikalingas, nes grindys dažnai plečiasi, „vaikšto“.

Masyvų bei dvisluoksnį parketą, dėl jo palyginti nedidelių matmenų, tvirtiname visa plokštuma prie pagrindo. Klijuojame klijais, jei yra galimybė – prikalame ir vinimis (tai priklauso nuo pasirinktų grindų bei pagrindo). Šio tvirtinimo pagrindinis privalumas – akustinis (vaikštom per “tvirtas” grindis, jos nebanguoja negirgžda) trūkumas – didelės klijų sąnaudos, didesni reikalavimai pagrindui.

Parketlentes paprastai tvirtiname sunereamuoju („plaukiojančiu”‘) būdu – tarpusavyje suklijuojame parketlenčių įlaidą ir išdrožą netvirtindami prie pagrindo. Privalumai – šis tvirtinimo būdas yra optimalus, nes eksploatuo­jant grindis yra mažiausia galimybė atsirasti plyšiams, mažos klijų sąnaudos. Trūkumas – jei prastai išlygintas pagrindas, o taip dažnai pasi­taiko, parketlentės gali girgždėti, banguoti.

Parketlentės, surenkamos be klijų

Pirmiausia ši naujovė išbandyta su laminuotomis grindimis. Šiuo metu apie 80% parduo­damų laminuotų grindų yra klojamos be klijų. Parketlentės, klojamos be klijų, dar yra naujovė, bet ateityje, be abejo, visi įvertins šios sistemos privalumus ir vis dažniau rinksis būtent tokias parketlentes. Pagrindinis parketlenčių su užrak­tu privalumas – greitas, paprastas ir švarus grindų klojimas. Šiuo metu, žinia, svarbiausia ir brangiausia vertybė yra laikas. Pasirinkę šias grindis, grindų paklojimo laiką sumažinsite iki 50%, be to, taip paklotoms grindims nereikia džiūti, jas galima iš karto eksploatuoti.

Be klijų surenkamos parketlentės
Šildomos grindys

Kadangi medis yra neblogas šilumos izoliato­rius, tik iki 16 mm storio medinė danga tinka šildomosioms grindims. Nerekomenduojama buko ir klevo mediena, nes ji itin jautri drėgmės svyravimams. Jei planuojate įsirengti šildomąsias grindis, geriausia pasirinkti dvisluoksnes ar trisluoksnes medines grindis, nes jos stabilesnės bei patvaresnės drėgmės pokyčiams. Reikia lai­kytis pagrindinių nuorodų: betoniniai pagrin­dai turi būti kruopščiai paruošti ir išdžiovinti pagal specialistų instrukcijas; parketo pavir­šiaus įšilimo temperatūra turi būti ne didesnė kaip 25 – 26°C; rekomenduojama pasirinkti klijus, kurių sudėtyje nėra vandens. Visada reikia išsi­aiškinti, ar jūsų perkamos grindys gali būti šil­domosios, atsižvelgti į klijų ir šildymo sistemos specifikaciją.

Grindų lentos

Kuo lentelės didesnės, tuo ir grindys gražesnės, bet reikia nepamiršti, kad kuo lenta platesnė, tuo ir medienos deformacijos didesnės. Lietuvoje populiariausios grindų lentos gaminamos iš spygliuočių medienos – pušų, eglių. Jos paprastai skirstomos į A ir B kokybės kategorijas. A kate­gorijos lentos su sveikomis šakomis, B galimos ir krentančios šakos.

Pastaruoju metu gaminamos ir dygiuotos grin­dų lentos. Jos yra sujungtos iš trumpų medienos ruošinių. Sudėtos patalpoje tokios lentos dėl atspalvių įvairovės primeną parketą. Dygiuotos lentos yra lygios ir tiesios, o trumpi ruošiniai neleidžia lentai „suktis“.

Grindų lentos

Įprastiniai spygliuočių lentų matmenys: storis 30 – 40 mm, plotis 80 – 140 mm, ilgis 2000 – 6000 mm.

Rinkdamiesi lentas pasidomėkite, kur jos pagamintos ar išlaikyti matmenys ir leistini nuokrypiai, t. y. ar gamintojas turi technines sąlygas, kad pagamintų kokybišką dirbinį.

Grindinių lentų pakuotes rekomenduotina išpa­kuoti toje patalpoje, kur bus klojamos, kelios dienos prieš klojimą, kad jos prisitaikytų prie patalpos drėgmės ir temperatūros. Tai bent iš dalies sumažins lentų traukimąsi džiūvant arba plėtimąsi brinkstant.

Lentų klojimas

Patalpos, kurioje bus klojamos grindų lentos, temperatūra turi būti 15 – 20 ºC, oro santykinis drėgnumas 40 – 60%.

Prieš klojant labai svarbu gerai paruošti pagrindą. Jei jis nelygus, gali atsirasti ply­šių, tada vaikštant grindys girgžda, banguoja. Pagrindui išlyginti rekomenduojama naudoti gulekšnius. Gulekšniai klojami kas 40 cm. Reikia nepamiršti palikti 10 – 15 mm plyšį tarp lentų ir sienų, kolonų, vamzdžių. Grindims šlifuoti jums prireiks specialių grindų šlifavimo mašinų. Jei darbų imsitės patys, įrankius galite išsinuo­moti. Norint turėti tikrai kokybiškas grindis, šlifuojant būtina naudoti ir būgninę, ir diskinę mašinas. Taip pat labai svarbu tolygiai smul­kinti šlifavimo popieriaus abrazyvųjį paviršių, nepraleisti nė vieno etapo. Šlifuojama keičiant šlifavimo popierių nuo rupaus, paprastai pradedame Nr. 24 – 30, iki smulkiausio, Nr, 120 – 150. Glaistai naudojami pagal medienos atspalvį. Jis kuo giliau įspaudžiamas į tarpus, o išdžiūvęs nušveičiamas šlifavimo popieriumi.

Lentų klojimas ant gulekšnių

Medinių grindų paviršius padengiamas laku arba alyva. Lakuojamas ar alyvuojamas pavir­šius turi būti visiškai švarus ir sausas. Todėl nušlifuotas grindis reikia gerai įšsiurbti. Jei ant lakuojamo paviršiaus liks dulkių, nulakuotas jis bus šiurkštus.

Jau eilę metų Lietuvoje gaminamos ir kietmedžio (ąžuolo, uosio) grindų lentos. Pagal kainą ir prestižą kietmedžio masyvo lentos yra vertingiausias pasirinkimas medinių grindų paletėje. Kietmedžio masyvo grindų lentų grožį pastebės ir pagirs kiekvienas. Daugiausia gamįnamos šakotos kietmedžio masyvo lentos, lentų be šakų išeiga siekia tik apie 20%. Tad kainų skirtumas gali būti ryškus. Rekomenduojamas tvirtinimo būdas – klijuoti visą plokštumą prie OSB pagrindo ir lentas dar prisukti medvarščiais. Lietuvoje visai neseniai pradėta gaminti ir sendintas šakoto ąžuolo masyvo lentas. Lentos gamybos procese yra padengiamos juodais beicais, šlifuojamos, po to vėl dengiamos bespalviais beicais; dėl šios technologijos jos įgauna neįprastą antikvarinę išvaizdą.

Tam, kad medinės grindys tarnautų jums ilgai būtina naudotis pardavėjų patarimais, kaip jas reikia prižiūrėti. Medines grindis reikėtų valyti tik gerai išgręžtais skudurais, nepalikti drėgnų dėmių, nes nuo vandens pertekliaus gali pradėti juoduoti sujungimo siūlės. Valyti galima tik su specialiomis priežiūros priemonėmis. Prie lauko durų reikia padėti kilimėlius kojoms nusivalyti, nes smėlis ir žvyras – pagrindiniai šių grindų priešai. Baldų kojų apačią reikia apkli­juoti veltiniu.

Dažniausios klaidos

Ar grindis klosime „plaukiojančiu“ būdu, ar klijuosime visa plokštuma prie pagrindo, dažniausiąi kylanti problema – paruošti lygų (!) pagrindą. Dažnai pirkėjai, taupydami pinigus, nepakankamai gerai išlygina betoninius pagrindus, dėl to vėliau, grindis eksploatuojant, dėl pagrindo nelygumų atsiranda plyšių. Jei grindys suklotos „plaukiojančiu būdu“, jos ima girgždėti, banguoti. Dažnai klientai nepakankant išdžiovina naujai išlietus betoninius pagrindus todėl ant jų suklotas parketas sugeria drėgmę ir po kurio laiko „išsipučia“. Betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 3%. Norint pasiekti tokį rezultatą, naujai išlietą pagrindą reikia padžiovinti 2 – 3 mėnesius.


Jei ieškote meistrų, galinčių pakloti Jūsų pasirinktą dangą, skambinkite tel.: +370 620 54409, arba susisiekite Jūms patogiu būdų, rekvizitus rasite puslapyje „Kontaktai„.